Maisto ir veterinarijos tarnybai skelbiant, kad šiemet Lietuvoje aptikta penktadaliu daugiau nei pernai salmonelėmis užterštos paukštienos, kurios didžioji dalis – iš Lenkijos, galime užtikrinti, kad lietuviška paukštiena yra saugi. Tai patvirtina ir atliekami tyrimai. Per 2019 metus Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją ir kitas akredituotas laboratorijas išsiuntė beveik 32 tūkst. šviežios ir šaldytos paukštienos mėginių, siekiant ištirti, ar juose nėra salmonelės bakterijų. Tirtuose mėginiuose salmonelės bakterijų nė karto nenustatyta.
„Vidutiniškai du kartus per mėnesį pas mus atliekami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikrinimai. Jų metu tikrinama visa gamybos grandinė, kuri pas mus prasideda nuo mėsinių viščiukų auginimo iki galutinio produkto gamybos. Tikrinama ne tik pati gamyba, bet ir technologiniai procesai, švara ir higiena, gamybos atsekamumas, dokumentacija ir daug kitų dalykų. Taip pat imami mėginiai tiek iš paukščių auginimo, tiek iš produktų gamybos, kur VMVT atlieka privalomą salmonelės valdymo monitoringą. Čia kalbame vien tik apie patikrinimus įmonėse. Papildomai, kaip ir kitų gamintojų, mūsų produkcijos mėginius tyrimams VMVT ima ir iš rinkos“, – sako Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas aiškina, kad užtikrinti saugią ir kokybišką lietuvišką paukštieną jiems padeda unikali gamybos grandinė ir griežta savikontrolė. „Patys auginame tėvinius paukščių pulkus, iš jų surenkame kiaušinius, inkubuojame vienadienius viščiukus, galiausiai iš jų auginame mėsinius viščiukus produkcijos gamybai. Mūsų išskirtinumas ir tai, kad patys gaminame jiems lesalą iš Lietuvos ūkininkų supirktų grūdų. Tad jau nuo čia prasideda kokybės kontrolė, kuri yra griežtai vertinama ir valstybinių institucijų, atliekant gyvūnų gerovės, biosaugos, salmonelės valdymo ir kitus patikrinimus. Toliau seka produktų gamyba, kur taip pat tiek patys vykdome griežtą savikontrolę, tiek ir esame kontroliuojami iš išorės. Kalbu ne tik apie vietinių institucijų patikrinimus, bet ir tarptautinių auditų bei klientų“, – pasakoja D. Gudačiauskas. Kaip jis sako, vietiniam gamintojui tenka kiekviename procese įrodinėti aukštą savo kokybę, kai tuo tarpu rinkdamiesi įvežtinę produkciją, nežinome, kokiomis sąlygomis buvo užauginti paukščiai, kokiu lesalu jie maitinti, iš kokių inkubatorių atkeliavo vienadieniai viščiukai ir pan.
D. Gudačiauskas pažymi, kad Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose vykdoma griežta savikontrolė. Tai patvirtina ir pačių iniciatyva atliekami tyrimai. Per 2019 metus šie paukštynai į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją ir kitas akredituotas laboratorijas išsiuntė beveik 32 tūkst. šviežios ir šaldytos paukštienos mėginių, siekiant ištirti, ar juose nėra salmonelės bakterijų. Tirtuose mėginiuose salmonelės bakterijų nė karto nenustatyta.
„Už kokybę esame vertinami ir užsienio šalyse, kur eksportuojame savo produktus. Iš viso savo paukštieną tiekiame į daugiau kaip 50 šalių. Šį rudenį mūsų gaminama produkcija pasiekė didžiausius Skandinavijos šalių prekybos tinklus. Tai yra dar vienas aukštos kokybės įvertinimas. Skandinavija ypač griežtai tiria produktų kokybę ir saugą. Kiekviena siunta kruopščiai tikrinama kokybės ekspertų, atliekami tyrimai, analizuojamas gamybos atsekamumas. Taigi esame kruopščiai tikrinami ne tik Lietuvos valstybinių institucijų, bet ir kitų šalių, tačiau su tokiomis problemomis kaip kaimynai lenkai nesusiduriame“, – aiškina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius D. Gudačiauskas.